Pranuciui nuo Šklėrių.
pasivadinusiam Pelėda
Jau niekad nebeteks išeiti
Takais, takeliais ir keliais.
Saulėtekio anksti sutikti –
Prabėgę metai nebeleis.
O svaigulio pavasarinio
Nejausiu jau. Jau bus ramu.
Saulėkalnyje klevas rymo,
Koks į mane jis panašus.
Sapnais vien praeitis sugrįžta,
Skambės graudžiausiąja styga,
Nakty bemiegėje jei ryšiuos
Širdim užgauti vėlei ją.
Šaižus varinio varpo gausmas
Primins, koks laikinas esu.
Pasaulyje kas yra brangiausia
Užberti smiltimis neteks.
Drauguži mielas, dar po taurę
Karčiosios sklidinai pripilk!
Nes ir gražiausias sapnas baigias,
Už jį šią pilną taurę kelk.
Ražas
2011-07-02 13:03:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-07-06 23:15:53
ot, gražios man poetų draugystės :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-07-02 23:33:04
Puiki dedikacija draugui. Graži draugystė
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-07-02 21:05:33
...šilti, švelnūs žodžiai draugui...man smalsu būtų į Jus abu pažiūrėti...taurę keliančius :)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2011-07-02 16:52:57
Toks tikru jausmu trykštantis ir padvelkiantis turtingo gyvenimo prasmėmis.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-07-02 14:55:22
Ačiū.
Kuriam laikui keičiu klebonišką į gerokai gerokai didelesnę. Na, ir kas, kad Dalija nevelija, (ji dabar posėdžiauja Biuselio parlamente), bet reikalas rimtas.
Būk drūtas!
Smagu man, kad TU ČIA ESI... Ramus, nekarštakošis, kaip aš, visus gerbiantis.