Kaip per lietų dūzgiančios bitės
Ir kamanė mano delnuos -
Tai dangus dar beprotiškai tiki,
Kad galiu apkabint ir paguost.
O narve tyliai cypauja paukščiai -
Kaip kadais juodaodžiai vergai
Jie gyvenimą atskleidžia baukščiai,
Besistengdami dėtis linksmais.
Iš vergijos - negrįžk į vergiją!
Išdžiovinki kamanei sparnus,
Te malda ji į dangų pakyla:
Jei vergu - tik į Tavo namus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-07-02 12:08:38
Kokia atgaiva moksleiviuose... Nepalyginsi su prieš tai skaitytu tavo pačios eilėraščiu, kuris buvo apie mirtį. Puiku. Rinkis panašias temas, savitas ir tikrai parodysi gražesnį pasaulį :) Ritmas plaukte plaukia, o rimai irgi gražūs. Šaunuolė! :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-06-10 11:50:26
Jei vergu - tik į tavo namus. Visai ne moksleiviškai. Gerai, tokiam amžiui - puikiai.