laimės šešėlis

Smaragdines akis uždengė sunkūs akių vokai
Ir atsivėrė tuštumos durys, į kurias tu neįėjai
Dėl nuodėmių, kurias padarei – verkei,
O praeitis nuėjo netarus nė žodžio, atsidususs ramiai.

Tave vijosi laimė, bet tu slėpeis,
Kaip drugelis medžio drevėj tyliai maldavai,
kad išauštų nauja diena ir užmigtų audra,
O laikas sustotų ties gyvenimo nauja pradžia.

Nuo baimės it mušamas lazdom bėgai laukais apklotu sniegu,
Rašei man laišką sukandžiota plunksna šunų,
Kurį padėjai ant palangės, prie laukinių pamerktų gėlių,
Kuris buvo parašytas be adresato ir raidžių.

Atrodo, tik prabėgo viena diena,
O veide ryškėja pirmoji raukšlė,
O tu
Apsigyvenai mano mintyse
Ir ten pasilikai.
Nanja

2011-05-31 17:22:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lietum

Sukurta: 2011-07-02 11:59:13

Viskas jau išsakyta, telieka klausytis ir mokytis. Nuo savęs palinkėsiu tik sėkmės ir kantrybės dirbant :)

Vartotojas (-a): Nanja

Sukurta: 2011-05-31 22:33:30

Žiogas---> Atleisk, už klaidas. Jau 6 metus nesimokinau Lietuvių kalbos, nors kaip stengiuosi nedaryti klaidų, neišeina. Ir ačiū už Jūsų kritiką ir ištaisytas klaidas.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-31 18:30:08

smaragdines akis, uždengė sunkūs akių vokai >> Smaragdines akis uždengė sunkūs akių vokai (nereikia skirti papildinio) + kartojasi akis, akių
Ir atsivėrė tuštumos durys, į kurias tu neįėjai >> einama pro duris
Dėl nuodėmių, kurias padarei - verkei >> kablelis po "verkei"
O praeitis nuėjo netaręs nė žodžio, atsidusęs ramiai. >> "praeitis" - mot. g. , todėl derinam "netarus(i)", "atsidusus(i)" (nebent toks autoriaus sumanymas)

Tave vijosi laimė, bet tu slėpeis >> kablelis po "slėpeis"
Kai drugelis medžio drevėj tyliai maldavai >> "Kaip drugelis", kablelis po "drevėj", kablelis po "maldavai"
kad išauštų nauja diena ir užmigtų audra, >> "Kad" + kablelis po "audra"

laukais apklotu sniegu >> sniegas, apklotas laukais??? kablelis po "sniegu"
sukandžiota plunksna šunų >> šunys neturi plunksnų
Rašei man laišką su sukandžiota plunksna šunų
Kurį padėjai ant palangės, prie laukinių pamerktų gėlių
Kuris buvo parašytas be adresato ir raidžių. >> šioje teksto vietoje nėra nieko, ką būtų galima perskaityt nesusijuokus. + pasikartojantys jungtukai "kuris", "kurį" ir pan. nedžiugina.
gėlių-raidžių >> vengtinas rimavimo atvejis

Atrodo, tik prabėgo viena diena, >> kableliai po ""atrodo" ir "diena"
O veide ryškėja pirmoji raukšlė,
O tu >> kablelis po "raukšlė" , po antrojo "tu" kablelio nereikia.
paskutiniame posme pasikartoja "o"


Kaip manai, ar galima tiek klaidų palikti?