It šuliniai giliausi
Akys ilgesio pripiltos,
Kad net baugu prieit arčiau –
Sugirgžda svirtys, taškosi gilus vanduo,
O troškulys jau niekaip nepraeina.
Net nežinau, ką pasilikus vienumoj daryt,
Kai akys vakarop su saule leidžias.
Skaudu, kai negali bičiulių aplankyt,
O vandeny it akmenėliai skęsta
Net žodžiai motinos, vaikystėj ištarti –
Tad nepudruokit smegenų,
Kurie laimingai sakot,
Kad dar galėčiau guostis amžinybės viltimi –
Varpais bažnyčios, vašku žvakės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2011-06-04 12:15:24
...kiek daug gilaus jausmo,nors ir liūdnoko,bet teisingo.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-05-29 15:06:58
...lenkiuosi
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-05-28 16:32:07
It šuliniai giliausi
Akys ilgesio pripiltos,
Kad net baugu prieit arčiau
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-05-28 14:54:52
SKAUDU – centrinis žodis (ne tik geometriškai kūrinėlio kūno atžvilgiu).
Savotiška jo širdis.
Jautru...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-05-28 10:04:40
Laisvės proveržis iš giliausių vandenų:
"Tad nepudruokit smegenų"
Kur ir kokią atramą atrasti, kai
raukiasi šviesa pasaulio į vieną tašką?
Kai sujungi savyje lyg du lazdos galus:
kas buvo ir kas bus, kai nieko nebus?
Šia proga kaip visada - būk su priekaba karčių lašelių kleboniškoje...
Anonimas
Sukurta: 2011-05-28 09:22:13
It šuliniai giliausi
Akys ilgesio pripiltos
jausminga
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-05-28 08:39:20
kas prieš makijažą...
Kai akys vakarop su saule leidžias.