Patrepsenimai prieš lietų

O jeigu aš būčiau lietus
Krislas juodo debesies
Lašas.
Ir turėčiau tik vieną skrydį
Nukrisčiau ant tavo peties
Ir tu nė nepajustum
Kol nesusilaikiusi nesušnabždėčiau:
Medumi kvepi.

Ir iš peklos tas medus, – pagalvotum
Bet paskui staiga prisimintum
Medumi ir žiedlapiais kvepiančią
Savo svajonę
Ir nugalėjęs smaugiantį džiaugsmą pralementum:
Ne...
Visai ne medus...
Saldžiau.
patylom

2011-05-24 13:03:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Justinas

Sukurta: 2011-06-13 11:01:23

puikus darbas :)

Vartotojas (-a): patylom

Sukurta: 2011-05-24 20:03:52

kokios skyrybos? kurioj vietoj?

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-05-24 17:10:17

skyrybos tokios būti negali.

tekstas tikrai neblogas.

Vartotojas (-a): patylom

Sukurta: 2011-05-24 14:17:11

patrepsenimai rodo nekantrumą:)

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-05-24 13:17:58

„Už medų saldesnis tik dirbtinis medus“, – čia iš vaikystės pokalbių atplaukęs prisiminimas ;-)
Tik kodėl patrepsenimai? Atrodytų, kad užtektų pastuksenti į stalą...
Geras moksleiviškas kūrinėlis!

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-05-24 13:10:43

Net jaučiu paskutinį skrydį ir medaus kvapą :) Ne dar saldžiau... :)