Prigludus užuodžiu rožes.
Atvirą glėbį ištiesę,
jie tyčia koją man pakiša,
kad nebūtų kur sprukti,
kad nukrisčiau tiesiai į delnus.
Jie nesibado kaip rožės,
tik blakstienų galiukus vis pariečia,
kad būtų švelniau atsiremti.
Ir rankas karts nuo karto
rieškučiomis deda, jog
skruostais nubėgusias
ašaras rinktų
o vėliau - -
Dievui kojas
nuplautų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-05-28 23:29:14
gražu, ypač nuo vidurio.
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-05-03 00:51:40
O kodėl būtent rožės? Juk yra ir kitų gėlių, kurios badosi :) Manau, kad galėjai geriau pasirinkti, nes rožės jau "atgrotas" reikalas, nors neneigsiu, tavo kūrinyje apie jas skaityti buvo smagu. Pabaiga man iš viso super, rankutę paspaust galėčiau. O dabar pagalvok apie šita vietą:
Ir rankas karts nuo karto
rieškučiomis deda, jog
skruostais nubėgusias
ašaras rinktų
ar ne geriau būtų išbraukius ir palikus taip:
Ir rieškučias ištiesia, jog
nuo skruostų tik
ašaras rinktų
ir dar čia siūlyčiau - kad būtų švelniau atsiremti> kad švelniau atsiremčiau
Sėkmingai :)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-04-30 11:57:06
...o man kraupu.
Vartotojas (-a): Vytautė
Sukurta: 2011-04-30 10:08:35
aš sužavėta.
Anonimas
Sukurta: 2011-04-30 07:45:36
Dievui kojas
nuplautų
Gal mums Dievas plauna kojas :)