Spalvotus žiedus ir žolės vešlumą
Pagirdė rytmečio šalta rasa.
Rūko palšoj rankoj upė suglumus
Brenda pieva kaip mergaitė basa.
Saulė šalną poilsiui rakina.
Nori žemės paslaptis atvert,
Į juodą, vos prabudusį arimą
Šilta ranka gyvybę naują pažert.
Pabusk, pavasario vėjau! Paupiuos
Medžiai ryškiu gelsvumu pražydo.
Nepagailėk savo meilės lepios –
Padėkos paukštis giesmę pragydęs.
Patiesk žemei sparną savo trapų
Tarsi švelnaus gėlėto šilko skiautę.
Į darbą rainai bitelei metas –
Skubėk žieduos nektaro prikrauti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-04-28 13:10:29
Padvelkė šiluma pavasarinė spalvų paletė :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-04-28 12:51:12
„P(r)abusk, pavasario vėjau!“ – gal reikėtų pasilikti prie vieno liepinio?
rūko palša ranka, vėjo trapus sparnas, raina bitelė – švelniai nuteikia...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-04-28 12:07:11
Taip gražiai prašomas, tikrai prabus... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-04-28 11:10:27
tuoj tuoj visa tai bus...
Gražus prašymas