Spalvotus žiedus ir žolės vešlumą
Pagirdė rytmečio šalta rasa.
Rūko palšoj rankoj upė suglumus
Brenda pieva kaip mergaitė basa.

Saulė šalną poilsiui rakina.
Nori žemės paslaptis atvert,
Į juodą, vos prabudusį arimą
Šilta ranka gyvybę naują pažert.

Pabusk, pavasario vėjau! Paupiuos
Medžiai ryškiu gelsvumu pražydo.
Nepagailėk savo meilės lepios –
Padėkos paukštis giesmę pragydęs.

Patiesk žemei sparną savo trapų
Tarsi švelnaus gėlėto šilko skiautę.
Į darbą rainai bitelei metas –
Skubėk žieduos nektaro prikrauti.