Santrauka:
Nežinau ką braukyti. Aš pasiilgau Šekspyro!
ant šimto dvidešimt važiuoju
pro atvirą stoglangį
matos dangus
pamirštu vis parodyti posūkius
žvaigždės susilieja į taką
neturiu aš tikslo
tik norėjau išbandyti
šviežiai išpjautą skylę
virš galvos
aš tik norėjau pajusti
laisvę šaknyse
nesvarbu, kad tik plaukų
akys merkiasi pačios
tingiai spaudžiu stabdžius -
vos vos priliečiu juos
lyg vaikas bandydamas
neužgauti drugelio
prieš švintant baigiu
paskutinius taktus
savo
nakties šokio
su greičiu
maldauju,
kad tik nepabėgtų tas jausmas
ryte
užtikrinantis, kad aš čia esu
tarp šimtodevyniolikos spidometre ir
vieno stogalangio minty
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-04-28 18:29:09
Paklausyk Ramunės, tikrai verta. O šiaip žinai kas yra smagiausia? Tavo temos naujos ir nenuobodžios, tai tave stipriai gelbsti :) Su laiku išmoksi atsijoti tai, ko reikia ir ko nereikia. Visi išmokstame. O mokymuisi turi daugybę laiko, tereikia norėti. Manau, kad tu tai gali, linkiu galėti :) Sėkmės!
Vartotojas (-a): Mutabor
Sukurta: 2011-04-27 21:50:05
žinojau, kad viso to smarkiai per daug. AČIŪ