melsva skraiste fontano
     apglėbei pečius.
su rausvu kaspinu plaukuos
     aš laukiu lietuje.
pradėjęs tirpti ledinukas
     šaukia vis tave.
tačiau nemato akys pro rūkus
     garbanų šviesių.
tik neša man lopšinę seniai
     broliai keturi.
nuotraukų albumą vis vartau
     ir vėju lekia metai.
nematau pro metų miglą silueto
     ir garbanų šviesių.
tik lietus ir vėl atgyja.
     aš ieškau atminty tavęs,
tik kaip tąsyk prie fontano
     mama, aš tavo silueto
ir garbanų geltonio nerandu.