Esi pripildytas minkštumo,
panašiai kaip blindės baltume išmaudytas.
Upeliai graužiasi kelius į žemę purią,
buvom įkritę ir iš braidymų išaugome.
Dar taip ir negaliu tavo pagalba
leistis globojama ir iš manęs nė ačiū.
Daug tavo gerume taipogi telpa
neišsakytų priežasčių ar prašymų.
Keisti mes – užsidarę, nuo emocijų pakitę.
Nebesklaidyk, versk ant manęs, kol būsiu pratusi
plikom šakom lig pat viršaus – iki limitų
išsiardyti, medžiai išgyvena šimtą metų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-04-18 22:25:03
Hmmm.. pasigedau pagrindinės ašies, ant kurios viskas vyniojama. Rimas pasikeičia paskutinėse keturiose eilutėse, o tai jau negerai, jis turi išlikti vienodas, ritmas taip pat. Užsižaidei ir su proziškumu - na kam poezijai tie jungtukai, dalelytės ir įvardžiai? Manau, kad išgryninus, galima būtų gauti kur kas daugiau. Esmė yra ne kiekybėje, o kokybėje :) kaip bandymas - neblogas. Sakyčiau, netgi vertas padirbėjimo