Kai naktį toks dangus,
pažiūrėjęs į žvaigždes
suprantu, koks trapus
aš esu ir toks menkas –
tiktai dulkė.
Galėjo Viešpačio
rankos tai sukurti?
Nejau to, kurs baudžia
už žodį, už žvilgsnį,
net už mintį?
Kai žemė ir dangus,
saulė ir net mėnulis,
kas bus, kai jie sugrius?
Net griuvėsis didžiulis,
ir tas pražus.
Tarp žemės ir dangaus
gaudau orą ir dūstu
tuo, kas dar brangaus –
gyvenimu dar tyru,
nors ir trumpu.
Bet ir jis greit užges,
liks tuštuma ir tamsa.
Many, ne žemėj, nes
plakanti širdis mana –
tiktai dulkė.
2011
Vytautas Vyšniauskas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-04-18 22:21:53
Manau, kad gavai gerų pastabų, į kurias vertėtų atsižvelgti. Dar pridėsiu nuo savęs, kad poezijai reikia metaforų, reikia lyrizmo. Suprantu, kad išjautei šitą kūrinį, tačiau to neužtenka. Reikia su juo dirbti, kad liktų tik tai, ką tu pasakei, o ne tai, ką kažkur esi nugirdęs. Žodžiu, dar atrasi savo, tikiu :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-04-17 07:14:43
Mintis gera, bet padrika...
Anonimas
Sukurta: 2011-04-17 07:06:27
Vytautai, Vytautai, skaityk garsiai, kad pajustumei, perrašyk kelis kartus, kad rastumei.
Minčių lavina, daug minčių, rask aukso grūdus tarp gausos žodžių. Ne gausoje žodžių esmė, o trumpoje išraiškos formoje.Man liko tik tiek:
Žemė ir dangus
Žvaigždėmis išsisėja
Viešpaties rankose esu dulkė
Mano mintys ir žvilgsnys
Pasiekia tave
Blaškausi
Jaučiu savo plakančią širdį
esu iš dulkės
į dulkę
o kas
po manęs...
Autoriaus labai prašau neįsižeisti, rašykite, turite puikias mintis, reikia dirbti, Nuoširdžiai to linkiu.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-04-16 21:26:56
oij, mokytis mokytis ir dar kartą mokytis!
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2011-04-16 20:57:46
Ekspresyvus ir, sakyčiau, įtraukiantis darbas.