Tokia tiršta tiršta tamsa –
Net šaukštu kabinu kaip košę
Ir siaurą tunelį kasu joje,
Bet šaukštas mažas, o tamsa – prinokus.
Kaip aklas grabinėjuos ir jaučiu:
Kažkas klampaus, kažkas glitoko...
Tamsoj kaip pelkėj įklimpstu
Ir šaukštą iškeliu lyg kuoką.
Nepasiduosiu, ne! Šis plienas tvirtas!
Tamsa greita – nespėsi užsimoti.
Geriau... Geriau uždeki širdį.
Degtukus pamečiau... O šaukštu ar nemoki?
Tamsa greita – vos tik šviesos nelieka,
Ji pakelia nuo žemės čiuptuvus
Ir šoka, plaukia, skrieja, bėga
Kaskart pasmaugdama visus kelius.
Uždeki, ak uždeki savo širdį!
Tu būki aukuras, širdis – auka...
Gyvenimas prasideda sutikus mirti,
Ir krinta žaibo pakirsta tamsa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-03-31 15:10:10
už pabaigą ir aš linkusi spausti ranką būčiau, tačiau visa kita, man pasirodė perspausta, netikra. Tas tarsi kalbėjimas su kažkuo, kas turi uždegti širdį neįtikino. Yra gražių vaizdinių, bet jie paskęsta šablonuose ir nebesužvilga:)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-30 10:53:04
Idėja neprasta. Yra gražių palyginimų apie šaukštą ir košę. Būtų geriau nerimuoti tų pačių kalbos dalių. Įdomiausia eilutė: gyvenimas prasideda sutikus mirtį.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-30 10:28:25
...puiki pabaiga: „Ir krinta žaibo PERkirsta tamsa“.
Nuoširdūs plojimai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-30 10:06:19
gal ir tiesa, kad "gyvenimas prasideda sutikus mirti.
Įdomiai pateikta mintis.