Tokia tiršta tiršta tamsa –
Net šaukštu kabinu kaip košę
Ir siaurą tunelį kasu joje,
Bet šaukštas mažas, o tamsa – prinokus.

Kaip aklas grabinėjuos ir jaučiu:
Kažkas klampaus, kažkas glitoko...
Tamsoj kaip pelkėj įklimpstu
Ir šaukštą iškeliu lyg kuoką.

Nepasiduosiu, ne! Šis plienas tvirtas!
Tamsa greita – nespėsi užsimoti.
Geriau... Geriau uždeki širdį.
Degtukus pamečiau... O šaukštu ar nemoki?

Tamsa greita – vos tik šviesos nelieka,
Ji pakelia nuo žemės čiuptuvus
Ir šoka, plaukia, skrieja, bėga
Kaskart pasmaugdama visus kelius.

Uždeki, ak uždeki savo širdį!
Tu būki aukuras, širdis – auka...
Gyvenimas prasideda sutikus mirti,
Ir krinta žaibo pakirsta tamsa.