Ir ašara augina žmogų
Ir Dieve duok, kad ji nedingtų.
Aš irgi ją atsinešiau iš lopšio
Ir štai dėkoju,
Net į kryžių nepažvelgęs -
Žinau, jis nepaliks ir taip manęs.
O ašara?
Regiu, po truputį apdžiūsta
Ir vis dažniau atrodo suprantu -
Deja, deja, net verkti jau nemoku,
O kai labai bandau -
Be ašaros verkiu.
Skaudu, kai balos, upės, ežerai išdžiūsta,
Betgi dėl ašaros - taip pat...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-28 18:20:59
kas daug verkia, ilgiau gyvena :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-28 12:30:29
Nėra sunkiau kaip be ašaros verkti... Ir ašara augina žmogų / Ir Dieve duok, kad ji nedingtų. Ašara padeda suprasti mums ir ramybę...
Gražiai apie ašarą. Ir tos paskutinės dvi eilutės - ir išmintis, ir jausmas; įtaigu.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-03-28 08:19:06
Ir ašara augina žmogų --- pelėdiška išmintis.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-28 07:15:07
...man patinka ašaros, jos būna tokios įvairios - tegul neišdžiūsta