(18)
Na ir tikėki savo akimis!
Mažam taškelyje – sutilpusi žvaigždė...
Atrodo žarija didesnė negu ji,
Negu pražydusi pavasariu gėlė.
Todėl ir vėl save paraginu mintim –
Pagerbk malda, kol protas nesuvokęs,
Ką savo akimis regi.
Tikiu, kad vienąkart už laiko tolių
Ir ta žvaigždė taškelyje dangaus
Laivus Visatos keliuose priglaus –
Ir bus skaudu, kai atsigręžę atgalio,
Kolumbų sūnūs pamatys –
Išnyko Žemė vyzdžiuose akių,
Net taškeliu savęs nerodo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-03-27 04:18:34
Nors tai ir kosmosas, bet Jūsų eilės visada kvepia juodžemiu. Man patinka tas kvapas - jis primena, kad visa kas gyva gimė ten, kur tu stovi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-26 23:12:49
Nunešė taip toli...į beribę erdvę.Kažin ar sulauksiu, kada bus pranešta- va šitie mokslininkai keliavo daug šviesmečių ir atrado panašius į mus, žmones, panašią į mūsų žemę.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-26 21:04:19
Aprėpdamas pasaulį, kartu saujoj lieka ir tavo žemelė.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-26 14:13:36
Graži odė žvaigždelei :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-03-26 13:56:17
Ai, ai, kokia bailė! Ne apie tai čia.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-26 13:30:56
Iš Žemės gali būti didelis kliockis.... bum ir nėra.... nė taškelio, - Dieve ratavok.