Atkus pavasaris.
Beveik žinau,
Tačiau pro jį taip nepraeisiu,
Kaip dar taip neseniai.
Kukuodavo gegutė -
O atrodė, tai ne ji -
Širdis pilna giesmių...
Ir man visai nebūdavo svarbu
Dėlioti posmus, vynioti į kraitį.
Tiesa gražiausioji, kad va dar šitaip
Pasaulyje šiandieną gyvenu,
Kuomet ir paukštį moku panešioti.
Dabar net, kai danguj
Akis ganau,
Kažkaip kitaip -
Nelyg sena svirtis
Sugirgžda žodžiai gerklėje,
Juodi šešėliai vaikščioja po juos,
Kad jiems lyg elgetoms
Galėčiau padėkoti,
Jog paskutiniai man
Dar vis ištikimi...
Atkus pavasaris.
Beveik žinau,
Tačiau pro jį kaip neseniai
Jau nepraeisiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-12 23:25:27
Ramiai skaityti Jūsų eilių negaliu, nesigauna.Puikiai rašot.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 20:39:48
Nelyg sena svirtis
Sugirgžda žodžiai gerklėje,
Juodi šešėliai vaikščioja po juos - puikiai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-03-12 12:15:11
Taip, taip, "po JUOS".
JAU IR GRAMATIKĄ UŽMIRŠTU...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-12 11:07:47
Jei leisit-pasiimsiu-puikus darbas-man tinkamas.
,,..Sugrįžta žodžiai..-juodi šešėliai vaikščioja po JAS,-taisyčiau-po JUOS-po žodžius.