Tuoj paskutinė snaigė, lyg žiedlapis
Iš balto žiemos sodo, žėmėn nukris.
Vėl pavasaris žibuoklėm pakvips
Įgruvęs pro tirstančio ledo duris.
Vandeniu bris tilteliai, karklų rykštės.
Nepavargdamas lankoje upelis
Sušnarės bangom, purslais sukrykš,
Krantuose geltonom purienom lis.
Čia temstant mažytis naktinis paukštis
Suoks devynias melodijas paupy.
Baikščiausios stirnos ir stirniukai praustis
Rūkų migloj paslapčia atbėgs tekini.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-09 22:20:59
Tiek gražumo, to jaukaus, sukaupto gėrėjimosi peizažu, visa gyvybe!
Anonimas
Sukurta: 2011-02-26 15:43:28
Hm, tikrai įgriso ta žiema. Nei pavasrio matyti, nei 25 laipsniai, kad namuose sedėti :D
Sakyčiau, optimistiškas eilėraštis. Minimi tūrbūt pačiai autorei artimi dalykai, kurių per visą žiemą spėja pasiilgti. Unikalios eilės. Gražu :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-26 12:53:03
taip taip, pakvips žibuoklėlytėmis ir šviežiais agurkais, nes eis stintos... taip pavasari visada atsitinka, tuoj tuoj...