Tuoj paskutinė snaigė, lyg žiedlapis
Iš balto žiemos sodo, žėmėn nukris.
Vėl pavasaris žibuoklėm pakvips
Įgruvęs pro tirstančio ledo duris.

Vandeniu bris tilteliai, karklų rykštės.
Nepavargdamas lankoje upelis
Sušnarės bangom, purslais sukrykš,
Krantuose geltonom purienom lis.

Čia temstant mažytis naktinis paukštis
Suoks devynias melodijas paupy.
Baikščiausios stirnos ir stirniukai praustis
Rūkų migloj paslapčia atbėgs tekini.