Santrauka:
Iš spaudai ruošiamos spaudai J.Kaliničenkos (1931-1995) eilėraščių vertimų knygos VAISKKELIS (autoriaus vardas yra Jasnodor – jasnaja doroga, liet. vaiskus kelias, vaiskkelis)
Rūkai virš Nemuno. Delčia...
Ankstyvas lapkritys.
Ne mano upė teka čia,
Ne mano sodas šis.
O ten, kažkur paširdyje,
Tokia pati Desna.
Bet tu, gimta šalie, deja,
Kaip tolima liepsna!
Saldusis skausmas vis stipryn.
Čia svetima, baugu,
Aš supratau, koks ilgesys
To viso, kas brangu.
Rūkai virš Nemuno. Upe
Išnyko jau krantai.
Ir tam vaiduokliškam rūke
Save kitaip matai.
Jasnodoras KALINIČENKA
Išvertė V.B.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-02-27 23:37:16
Gražu:))
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-02-26 12:37:09
Puiku, kad neužmiršti vienaip ar kitaip savo gyvenimais su Lietuva susijusių žmonių.
Tai gal net prasmingiau negu sugebu suprasti.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-26 11:23:20
Aš manau, kad pirmiausiai iš pagarbos autoriui reikia rašyti originalą (ir parašyti autoriaus vardą pavardę ar pseudonimą, nes tai ne knyga dar, gal jūs čia iškraipote kontekstą gal ne, na ko gi jūs siekiate čia keldamas išverstą tekstą ir nerodydamas jo originalo? ką? kad pasakytų kas nors jog sukūrėte gražų ar negražų eilėraštį, tai jis ne jūsų, o koks jis - neaišku, čia tik jūsų vertimas, gal jis net kitą kontekstą, ar kitą interpretaciją yra įgavęs, gal ne? ) tai gi išsakiau nuomonę į šį reiškinį ir tiek.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-26 11:16:19
Geros eilės, vaizdingos, išprususio žmogaus verimas. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-02-26 11:08:42
Eilėraštis rašytas Sovetsko krante.
Vertimų knygoje bus originalas (kairėje) ir vertėjo darbas (dešinėje).
Sutinku, kai ši kūrybinė svetainė gerbia valstybinę (ir daugelio gimtąją) kalbą, kuria čia ir bendraujama.
Nemanau, kad būtų gera ir teisinga, jei čia kas teiktų haiku vertimus ir šalia jų originalus (hieroglifais)...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-02-26 11:07:17
,,...likimas kartais lemia dalią
būti toli nuo Lietuvos.
Dažnai tada širdį gelia
ir nėr vaistų nuo šios ligos...
O ta liga nostaaalgija vadinas.
Tik prabundi-o ji jau čia...
Tas jausmas man pažįstamas
Jūsų eilėiukas puikus-ačiū
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-02-26 10:59:54
Negražus, bet tai nereiškia kad jis tikrai man gražus ar negražus - čia mat nėra originalo šalimais, t.y. autoriaus darbelio. (kuris gal ir gražus, o gal ir ne.)
Tik va pirmą posmelį skaitydama, tai tai prisiminiau Zauerveino mintijimą "lietuviais esame mes gimę." O kokia nelietuviška ta pavardė, kad net Daujotytė, per, ramybė jam, M Marcinkevičiaus jubiliejų, viešai labai aiškiai ištarė Zauervaino... mhmmm. pagalvojau tada, kad net Daujotytei, irgi nepatogu ištarti, su klaida ir nors tu ką... Kokio dar ...vAino. O tas ...vEinas, nesako kad Nemunas svetimas, ar kad jam kažkas svetima, sako, kad jam čia viskas sava, ir jis lietuviu yra gimęs, gieda "lietuviais esame mes gimę...", ir jam ramybė. Tai tokia asociacija skaitant pirmą posmą. Visumoje, reikia matyti originalą, gal jis ir gražus būtų, tas eilėraštis, gal ir ne, dabar, kol jo nematyt, tai eilėraštis (vertime) man ne. Bet ne kliedesys, žinoma eilėraštis ir ne dienoraštinis. lyrika. be originalo man neaišku, ar gražus, bes vertime ne koks.