Rūkai virš Nemuno. Delčia...
Ankstyvas lapkritys.
Ne mano upė teka čia,
Ne mano sodas šis.

O ten, kažkur paširdyje,
Tokia pati Desna.
Bet tu, gimta šalie, deja,
Kaip tolima liepsna!

Saldusis skausmas vis stipryn.
Čia svetima, baugu,
Aš supratau, koks ilgesys
To viso, kas brangu.

Rūkai virš Nemuno. Upe
Išnyko jau krantai.
Ir tam vaiduokliškam rūke
Save kitaip matai.

Jasnodoras KALINIČENKA

Išvertė V.B.