Žmogau,
Ar tu prarandi gėdą
Klube
Kur ties paskutiniu lašu alkoholio
Apsiviji kaklą menkai pažįstamo šokėjo
Tokio, kaip tu, bailaus?
Žmogau,
Ar tu prarandi drąsą
Mokslo suole
Kur tereik sėdint, tyliai savim besididžiuojant
Pasakyt
„aš žinau“
Žmogau,
Ar tavyje per daug dilemos
Kuri mąsto, kas geriau:
Užlipt ant scenos, judėt, vaidint, rėžt kalbą, rodyt talentingą savo pusę
Ar tėkšt besikartojantį visuomenėj juokelį
Kompanijoj, kurioj jis tinka?
[...]
Žmogau,
Aš neturiu noro
Bičiuliautis
Su viešomis paslaptimis
Ir pritapimu
Už tokią kainą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-18 23:20:58
Jeigu nuspręstumėte koncentruoti, manau, Jums labai gerai sektųsi. Tad linkiu tik sėkmės!
Vartotojas (-a): Žalia arbata
Sukurta: 2011-02-18 10:33:28
Esu galvojusi ir apie esė. Žinoma, bandymų visad būna, bet kol kas tai - dienoraščio forma. Ir skelbiama ne čia. Tai - daugiau laisvalaikio, pramoginės, padrikos mintys.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-17 21:34:18
Socialinis. Įdomu, kad renkatės tokią poziciją. Tai pagirtina. O tekstas dar tokio brainstorm'o periode. Gal apie esė galvotumėte?
Anonimas
Sukurta: 2011-02-17 00:18:10
paaugliškas. ir niekada neabejuok - ypač pavadinimuose (kalbu apie tą "turbūt"). abejojantis autorius atstumia skaitytoją. kalbėk tvirtai, užtikrintai, taip, kaip paskutinėje strofoje.