Žmogau,
Ar tu prarandi gėdą
Klube
Kur ties paskutiniu lašu alkoholio
Apsiviji kaklą menkai pažįstamo šokėjo
Tokio, kaip tu, bailaus?

Žmogau,
Ar tu prarandi drąsą
Mokslo suole
Kur tereik sėdint, tyliai savim besididžiuojant
Pasakyt
„aš žinau“

Žmogau,
Ar tavyje per daug dilemos
Kuri mąsto, kas geriau:
Užlipt ant scenos, judėt, vaidint, rėžt kalbą, rodyt talentingą savo pusę
Ar tėkšt besikartojantį visuomenėj juokelį
Kompanijoj, kurioj jis tinka?

[...]

Žmogau,
Aš neturiu noro
Bičiuliautis
Su viešomis paslaptimis
Ir pritapimu
Už tokią kainą.