Santrauka:
Kiek daug sveria ugnis // ir dūmai, pakilę į dangų.
Gal gerai,
Kad ateina tas laikas,
Kai tylėjimas kalba prasmėm –
Aukštos gaidos užgęsta.
Dar rusnoja ugnis, –
Bet jau laužas, deja, sukūrentas.
Tiek nedaug pelenų,
Kad net paisyt neverta!
Bet kai laikas jau toks,
Kai tylėjimas kalba prasmėm –
Ir be matų gražiai suprantu,
Kiek daug sveria ugnis
Ir dūmai, pakilę į dangų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-02-10 15:31:51
Perskaičiau ir tik dabar pamačiau, kad čia Pelėdos. Šis kažkuo išsiskiria - labai jau jaunatviškas :D Trumpas ir geras eilius. Gal kažkiek norėtųsi vietomis privengti tų trumpų žodelių (kad, kai, bet, kad ir pan.) gausos - gal kažkurių išties galima atsisakyti, ar pakeisti, bet tai mano akimis šiame eilėraštyje nedidelis trūkumas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-02-10 10:18:12
dūmai į dangų pelenai į žemę
Anonimas
Sukurta: 2011-02-10 08:39:30
Prasmingai išmatuotas ugnies ir dūmų svoris.
Žaviuosi.
Rekomenduoju.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-02-10 04:25:35
Prasmingas laužas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-02-10 02:47:22
Tiesa. Jūs esat žž krivis.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-02-09 23:16:18
Teisingai ir gražiai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-02-09 22:40:39
Taip, esat teisus :)