Gal gerai,
Kad ateina tas laikas,
Kai tylėjimas kalba prasmėm –
Aukštos gaidos užgęsta.
Dar rusnoja ugnis, –
Bet jau laužas, deja, sukūrentas.
Tiek nedaug pelenų,
Kad net paisyt neverta!
Bet kai laikas jau toks,
Kai tylėjimas kalba prasmėm –
Ir be matų gražiai suprantu,
Kiek daug sveria ugnis
Ir dūmai, pakilę į dangų.