Afrodiziakei, kurios nepažįstu.

Meile mano
,o kobra nuodinga!
Įsikibk man kląstingai atšliaužus į širdį meldžiu.
Aš dvišakio liežuvio kutenamas tavo
,paralyžiuj numirt efektingam geidžiu.

Mano meile..
Gyvačių gyvate kilminga!
Ak, suskubki.
Savo oda šalta prisiglaudus
,prirašyk mano nakčiai sapnų.
Tebūnie mano lova tau irštva!
Aš mūsiškių kiaušinių žalčiams jau turiu sugalvojęs nuo seno vardus.
Be tavęs, meile mano, esu aš tik kapsulė rašalo nebetekus.
Susigūžęs virš baro į tuščią stikliuką verkiu.

Mano meile!
Aš tavajam žudiko taikikly nubusti svajoju.
O pandeminis siaube kur tu?
uostinėtojas

2011-01-25 17:39:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2011-01-26 22:44:44

Griaudu.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-01-26 03:53:16

na eilius kaip eilius, gal kiek vėliau apie jį.
o vat autorius - tai ryški asmenybė matosi, taip mokykloje, gal per renginį - tai prunkštų visa salė paklausius jo, ir raudonuojanti asmenybė atsirastų - tikiu.ar dažnai jas taip pagainioji, mergičkas tas, a?
ai, nebenoriu apie tą eilių, viskas čia ok, savo vietoj ir savu laiku - o pandeminis siaube, kur tu?
:D

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-25 23:33:52

Ir kaip tas tuščias stikliukas, prisipildė ašarų?... O pandeminis siaube, kur tu?...

Anonimas

Sukurta: 2011-01-25 19:34:30

"Nu siūbuojat" tai kaip reikiant :)

Anonimas

Sukurta: 2011-01-25 19:30:36

tai ko, tamsta kobrininke, pauostei?

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-01-25 18:12:06

Baisiai nuodingai skamba :-)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-25 17:57:17

:) Ne, tu nemirtingas... Sėdžiu ir prunkščiu. Linksmas kūrinys apie kobrą, nors gal kam ir tragiškas pasirodys. Net pavadinimas verčia iš koto. Ne, negaliu... :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2011-01-25 17:56:46

man įdomus ir juokingas pabaigoje; Ten kur apie stikliuką kalba, lyrinis herojus, ir pradeda piešti aplinkybes -vietą, pasimato juokingas vaizdas, ir dar labiau suima juokas, o jei taip išmokstate mintinai, nueinate kur nors į tokį barą, gal kitą miestą ( ten kur niekas jūsų nepažįsta) tada neprisigeriate, bet turite atrodyti, kad prisigėrėte, lyg apsiseilėjęs, lyg apsiverkęs, lyg snarglinas šiek tiek, ir labai rimtai, su tokiu skausmu kalbate tą eilėraštį, būtų labai įdomu tokį žmogų pamatyti, ir girdėti iki pabaigos, ką jis kalba, kol susiveda į vietos aplinkybes, lyg va čia jis vietoje kuria. Juokingas tekstas - įdomus, verksmingai girtas.
Toks pastebėjimas, kad šliužų oda nėra nei šalta nei šlapia. Ji - šliužų oda, yra maloni rankoms.