Meile mano
,o kobra nuodinga!
Įsikibk man kląstingai atšliaužus į širdį meldžiu.
Aš dvišakio liežuvio kutenamas tavo
,paralyžiuj numirt efektingam geidžiu.

Mano meile..
Gyvačių gyvate kilminga!
Ak, suskubki.
Savo oda šalta prisiglaudus
,prirašyk mano nakčiai sapnų.
Tebūnie mano lova tau irštva!
Aš mūsiškių kiaušinių žalčiams jau turiu sugalvojęs nuo seno vardus.
Be tavęs, meile mano, esu aš tik kapsulė rašalo nebetekus.
Susigūžęs virš baro į tuščią stikliuką verkiu.

Mano meile!
Aš tavajam žudiko taikikly nubusti svajoju.
O pandeminis siaube kur tu?