Neški neški, vėjau,
Skausmą, tamsą, gėlą!
Ir gelmėj giliausioj paskandink!
Suošė, pabandė,
Kilstelt neįstengė.
-Neviltis,- pasakė,- man per daug sunki.
Aš nešioju dūmą,
Vakaro gaivumą,
Lengvą debesėlį ryto skaidrume.
Klauski uragano -
Jis daugiau išmano,
Bet ar tiek pajėgtų - nežinia.
Vėtros nepakėlė,
Jų sparnai didieji
Lūžo, bėgo debesys pilki.
Deimantas tvirčiausias
Dužo apsiblausęs...
Kiek dar išlaikys širdis trapi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-24 22:29:24
Čia kaip savos gamybos smuikele koks kupriukas muzikantas iš atlantidos :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-01-24 20:37:11
Jei jau deimantas dužo...
Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-24 19:33:03
Puiki vaizduotė, labai gražus minties perteikimas. Patiko.
Vartotojas (-a): Liepa bangele
Sukurta: 2011-01-24 19:07:23
ačiū:)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-01-24 19:01:30
rimuoti matau gerai moki ir ritmo pajautimą turi. taigi rašyk ir tobulėk, o męs skaitysim;
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-24 17:58:57
labai jausmingai ir nuoširdžiai nuskambėjo, patiko stilius.