Neški neški, vėjau,
Skausmą, tamsą, gėlą!
Ir gelmėj giliausioj paskandink!

Suošė, pabandė,
Kilstelt neįstengė.
-Neviltis,- pasakė,- man per daug sunki.

Aš nešioju dūmą,
Vakaro gaivumą,
Lengvą debesėlį ryto skaidrume.

Klauski uragano -
Jis daugiau išmano,
Bet ar tiek pajėgtų - nežinia.

Vėtros nepakėlė,
Jų sparnai didieji
Lūžo, bėgo debesys pilki.

Deimantas tvirčiausias
Dužo apsiblausęs...
Kiek dar išlaikys širdis trapi?