šaunu :) priglaudžiu

Labai brandu, gražu, ypatinga. :>

:)
Gražu,jausminga. Patiko:)

"pešiosiu debesis..." - gera vieta, gražus eilėraštis, toks išgrynintas.

10 :)

...pakalbink jį...

Čia man kvinta liepė pažiūrėt, sakė yra pusė grožinio kūrinio, o kita pusė lyg ir teigiama, bet jau ne kaip grožinio kūrinio. Tai aš pasakysiu, kad jei kas nors palietų barščius ir jie į ką nors negrįžtamai susigertų, tai būtų toks gražus, elegantiškas, kartu su atviru nervu grožinis kūrinys. Dar žinok, jei ką, aš nesu tavo klonas :))))

Žaviuosi, bravo.
Rekomenduoju.

linksmai!

Puikiai mano mintis išsakė antanas vėjyje.Daugiau pridėti neturiu ką.Labai patiko

man patiko :) ...Maybės stiliuj ...man viskas vientisa, mintis rituliuojasi karčioj realybėj

nežinau Maybe, nevariau, o kad harmoningai būtų, tai gal kokį skarabėjų, (mat skarabėjui šūdas yra grūdas) jis ten žarnyne pasaulį užveistų... bet Maybe, ir kas tau įdomu būtų, manęs tai nedomina, tačiau, jei parašysi tekstą, nuomonę gal ir parašysiu, mat šio teksto, puselė sudomino, traktuojant jį kaip POEZIJA-EILĖRAŠTĮ. nes tai man įdomu (grožinė meninė literatūra - poezija eilėraštis proza, dar aforizmai ir sentencijos - juose talpiai išreikštos mintys turinčios stabilų ir gilų filosofinį pagrindą) O kas su kuo, kaip ir kokiu būdu - asmeninėje sferoje, man tikrai neįdomu. Tai kai tamsta tik apie vabalą varomą į subinę - grožinės meninės literatūros veikaliuką parašai (mat sakai kad nori) tai iš karto ir komentuoju, jei jis įtelpa žinoma į Grožinė literatūra - rėmą, nes tai man įdomu. (apie tai ir svetainė juk... grožinės literatūros kūryba.)

visa, kas gražu, dažniausiai ir nuslysta į š... gal net Š... tai gero virškinamojo trakto darbo pasekmė, sutinku, tie kūrybiniai procesai viduje vykstantys neįdomūs, o štai rezultatas kartais užkliūna, jei į jį įlipi :D
man asmeniškai būtų įdomu paskaityt, kaip tas vabalas varomas į subinę kojelėm spyriotųsi, o varantysis po to kad ir nosį krapštytų, žinoma gal tik man kaip tokiai :D
dėkoju už mano barščių turinio analizę po.
Š... - šioks toks įvertinimas produkto, patalpinto skyrelyje „eilėraštis“, visgi produktas ne „atpiltas“.

taip gražiai pradėta, tikrai, ir nulysta į tokį "Š--Ą"... kam įdomu, ką ten tu ( tai eilėraštyje esantis lyrinis herojus veiks, "gers? nosį krapštys? ar vabalą į subinę varys?" kad tai skelbti eilėraščiu - nu ne, ne kas, gal dienoraštinis meninis dienoraštinis įrašas, ne daugiau. ) IR , už tas eilutes:

"Jau aušta.
Ir perpiet tikrai atauš –
ne labas rytas vyturį supančios,
kai dubeniuos akių blakstienos pasišiauš
ir saulę jau ne šaukštais sems, o samčiais.
Vėl pils į kiemą, ant palangių, dar grindų
ir sielos langines trankys ir varsčios" ----- o juodžiau pacituota, tai iš viso nepriekaištinga raiška,

talpi, grakšti metaforiškai ir literatūriškai pakalbėta IR, O! dzievulėliau!
__________________
toliau tekstas taip nusmunka, nu taip pagenda, kad net amą gali prarasti tam kartui. Kam tai įdomu?.. ar gers, ar nosį krapštys ar vabalą į subinę varys...

ir saulę jau ne šaukštais sems, o samčiais.
Vėl pils į kiemą, ant palangių, dar grindų
( Nuo šitos vietos viskas labai labai stiprėjančiai, įgauna ryškų meninį atspalvį. o ypač pabaiga graži ir originali)

...o jau pabaiga kokia...

Graži esi, gražiai rašai. Ir tas rašymas prasmingas. Ne žodžiais žaidžiantis, kaip blizgučiais, o esmėmis, supratimais, nuovokomis, atradimais peizažuose, panoramose.
Džiaugiuosi.

"Girtuoklis vakaras" nuo horizonto ir tvoros prie slenksčio komunijai ateis...

Labai patiko. Kažkuo primena barokinę architektūrą, visur netikėtos puošmenos, šį kartą žodžių.

Patiko. ties horizontu, pasiramstant patvoriais...girtuoklis vakaras su prasegtais eilėraščiais pareis...- šie žodžiai, mintis, ypač.

Susirangys ant sofos sakiniai be kirčių,
ties horizontu, pasiramstant patvoriais,
nepavaldus toks laikrodžio gegutės mirčiai
girtuoklis vakaras
su prasegtais
eilėraščiais
pareis.

Man būtent šis stulpelis-puikus, kodėl?Diena prabėga, ji semiama, tiršta ir štai ta sofa, ant kurios susirangai, nelieka kirčių tik vėl rytojus bus su eilėmis naujai:)Puiku.

Pasižiūrėjau į valandas ir pagalvojau, kad gal geriau nekomentuot :D (jei kažką nuspangsiu - nekreipk dėmesio).

Viskas parašyta gražiai ir jau nuo pradžios man patiko, bet eilinį kartą bandau prie kažko prikibti: man šiame eilėraštyje taip smarkiai neužkliuvo tokia "įmantrybė" kaip, kad "žemės barščių tirščiai", o štai prie tokio paprastučio sakinuko (eilutės), kaip "Susirangys ant sofos sakiniai be kirčių" - noriu kabintis. Negaliu niekaip kitaip paaiškinti to priežasties, kaip kad visiškai asmeniniai potyriai. Tiesiog, jog ši eilutė tarsi kalba nepritapdama prie likusių. Visose kitose eilutėse yra daug platesnė erdvė (rytas su vyturiu, saulė, debesys, kiemas, palangė, net grindys ir t.t. - visa tai tarsi apibūdina plačią erdvę, o štai susirangymas ant sofos jau uždaro, suspaudžia į mažytį gniužulėlį ir tas suspaudymas mano akimis čia ne savo vietoj, nes pažiūrėjus matosi, kad išties nieks neverčia gūžtis (viršuje eilutė su plačia žemės erdve, apačioje netgi visas horizontas) - todėl keistai atrodytų vaizdas su sofa vidury plačių laukų, o ant jos susigūžęs žmogeliukas).

Čia tau prirašiau vos ne kaip viena asmenybė:D Realiai neturėjau daugiau prie ko prikibti.

Trūksta žodžių pasakyti koks įspūdis - nuostabu.
Tau duota, mergaite.

Maybe, tu jau nebepešioji debesų, tu semi juos rieškučiomis. Ir plaustą tu jau radai... Anksčiau tiesiog tu jo neieškojai. Gal kiek per vėlai, bet geriau vėliau negu niekad. Dabar dar reikia burės ant to plausto ir palankaus vėjo. Žinoma, galima ir irklais, bet juk tu iš tų, kurie verti gero vėjo. O gegitės gaila (ptičku žalka) :)