Ėjimas liūdesio gervėm
Per klegesio pamirštą tylą,
Renkant rasą nuo stogo,
Kai lietus plauna liūdesį.

Įdomu skaityti laiškus
Iš rudeninių klevo lapų
Ir užsimerkus jausti
Pavasario alsavimą
Už nugaros.

Ar kas nors
Žydėjimu užrašys
Ant baltos gervės plunksnos
Vieną žodį už šilumą?