Padavus vėjui ranką
Plastiškoji karalaitė
, Suranda sau gerbėjų
Vidury nakties.
Ji dieną mokosi
O kai sutemsta dirba ji
, Stropi maža mergaitė.
Vos vieną kartą temačiau aš jos akis
- O jau užburtas!
Krūtinėje nebeturiu širdies..
Šešdev! Mar, mar, mar, mar, mar, mar..
Kvailys gražu
, Įsimylėjau protui verkiant kekšių kekšę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2011-01-13 22:54:09
Na, tikrai, pagarba lietuvių kalbos rašybai- pagarba sau.
O įsimylėjimas- tik aistra, kuriai toli gražu iki meilės :) ...
Sėkmės tobulėjant gyvenime ir kūryboje.
Anonimas
Sukurta: 2011-01-13 21:04:25
Įsimylėjau protui verkiant kekšių kekšę.
Užjaučiu. Ir man taip buvo. Bet visada galima išsiskirt, o meilę išrauti iš širdies. ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-01-13 19:23:22
pasakyčiau gerai, bet gi kaip gi... Tvarkyt skyrybą! o šiaip tai tikrai visai geras ir savitas tekstas.