Padavus vėjui ranką
Plastiškoji karalaitė
, Suranda sau gerbėjų
Vidury nakties.
Ji dieną mokosi
O kai sutemsta dirba ji
, Stropi maža mergaitė.
Vos vieną kartą temačiau aš jos akis
- O jau užburtas!
Krūtinėje nebeturiu širdies..

Šešdev! Mar, mar, mar, mar, mar, mar..
Kvailys gražu
, Įsimylėjau protui verkiant kekšių kekšę.