Tu atėjai prie mano kapo,
Su širdimi tuščia, slogia tyla.
Verkei lig šiol, kol tava viltis apako,
Matyt kaip švinta vėl nauja diena.
Tu suklupai prie mano kapo,
Manei, kad žemėje tiesos nėra.
Nesupratai kodėl tas skausmas atsirado,
Kai pradingau aš su tava gaida.
Tu pravirkai prie mano kapo,
Nuleidęs galvą nutilai, sakei „Gana“.
Pakėlęs galvą pažvelgei į Dievą,
Ir tą sekundę pažadinai mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-01-12 19:28:52
Viso eilėraščio nuotaika liūdna, skaudi, bet pabaigoje viskas lyg apsiverčia aukštyn kojom, atsiranda viltis...... Man patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2011-01-12 00:14:16
Tęsinys:
Dabar jau Tu guli kape...
Pasikeitėme vietom, drauge,
Neateisiu ir neverksiu niekad,
Gyvenimą reikėjo gerti ir "Gana."