Tu atėjai prie mano kapo,
Su širdimi tuščia, slogia tyla.
Verkei lig šiol, kol tava viltis apako,
Matyt kaip švinta vėl nauja diena.

Tu suklupai prie mano kapo,
Manei, kad žemėje tiesos nėra.
Nesupratai kodėl tas skausmas atsirado,
Kai pradingau aš su tava gaida.

Tu pravirkai prie mano kapo,
Nuleidęs galvą nutilai, sakei „Gana“.
Pakėlęs galvą pažvelgei į Dievą,
Ir tą sekundę pažadinai mane.