Slenka dienos niūrios, pilkos,
Tartum akmenim supiltos.
Plaukia debesys lyg mūrai,
Sako jie geri lakūnai.
Tįsta laikas, lyg koks vaikas
Krėsdamas visiems išdaigas.
Slepias bėdos po purienom,
Mes po obelim sau sėdim.
Mums nerūpi bėdos, laikas,
Debesys, ne mūrai, draikos.
Dienos krenta tartum snaigės,
Naktį jos melavo, šaipės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-07 00:10:29
Kaip gerai kad yra kuriančių tarp moksleivių...maniau kad visi išbildėjo sienom...
Apie eilėraštį-truputį monotoniškas rimavimu.
Ir taip rašytas, tarsi neturint aiškios idėjos, o pritaikyta tai kas tiko, truputį paviršutiniškai..
Labai gali būti kad aš neteisi, ir autorė nepritars, tada tik apsidžiaugsiu :)