Slenka dienos niūrios, pilkos,
Tartum akmenim supiltos.
Plaukia debesys lyg mūrai,
Sako jie geri lakūnai.

Tįsta laikas, lyg koks vaikas
Krėsdamas visiems išdaigas.
Slepias bėdos po purienom,
Mes po obelim sau sėdim.

Mums nerūpi bėdos, laikas,
Debesys, ne mūrai, draikos.
Dienos krenta tartum snaigės,
Naktį jos melavo, šaipės.