Manęs nešildo saulė,
O ant žemės padėta klumpu.
Išbyra melsvos sagos,
O aš melsdama nusidedu.
Kodėl aš vėl einu ieškoti?
Niekada nepamečiau aš jų,
Jie pametė mane ir aš gyva.
Gyva, kaip gležnas žiedas,
Nuskynė, pamerkė mane...vystu.
Kodėl aš noriu eit, bet negebu pakilti?
Kaip Hamletas blaškaus tragedijoj
Kai uždaryta savyje klykiu.
Muilu nuplauti nuodėmes,
Padėk sustoti, pradėk ne tik svajoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-01-05 20:54:08
Labai asmeniška, nebelieka vietos teksto idėjai, laikančiai stuburą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-04 22:41:18
Liuks. Ir visgi dviejų paskutinių posmelių atsisakyčiau - jie atrodo kiek dirbtini, pritempti. Na, bent jau priešpaskutinis toks.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2011-01-04 15:42:08
Taip trapu, kad net nesuvokiama už kur prilaikyti...