Manęs nešildo saulė,
O ant žemės padėta klumpu.

Išbyra melsvos sagos,
O aš melsdama nusidedu.

Kodėl aš vėl einu ieškoti?

Niekada nepamečiau aš jų,
Jie pametė mane ir aš gyva.

Gyva, kaip gležnas žiedas,
Nuskynė, pamerkė mane...vystu.

Kodėl aš noriu eit, bet negebu pakilti?

Kaip Hamletas blaškaus tragedijoj
Kai uždaryta savyje klykiu.

Muilu nuplauti nuodėmes,
Padėk sustoti, pradėk ne tik svajoti.