Santrauka:
Iš kur ten, po vokais, erdvė tokia, // kad net neskauda.
Argi sakiau,
Kad aklas akimis
Kuomet jas nunešu į naktį?
Kartu su žvaigždėmis užspaudžiu po vokais,
Net Paukščių takas
Ima skaudžiai nerimauti...
Galbūt nemanė,
Kad yra dalia,
Kuri net šitokią galybę
Ima į nelaisvę,
O aš taip pat
Net nežinau, deja –
Iš kur ten, po vokais, erdvė tokia,
Kad net neskauda.
Gyvena žmonės, saulė,
Debesys ir lietūs,
Padangę brauko mėlyni žaibai -
Ir gieda vyturiai,
Surankioję giesmes poetų,
Jų daug,
Bet nedaugiau,
Negu reikėtų...
Po užmerktų akių vokais
Įsiveržia gyvenimas į sielą
Net Paukščių takas -
Dieve, jam padėk!-
Ir ten it danguje išlieka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-03 23:12:33
Labai patiko...Po užmerktų akių vokais įsiveržia gyvenimas į sielą...Juk tikrai taip jauti, puikiai pastebėta
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-03 21:54:16
Be žodžių...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-01-03 15:10:20
Čia yra tikra poezija.
Lenkiu galvą.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-01-03 11:30:42
... juntama, suvokiama - krebžda pasamonėje nuolatos. Belieka tik padėkoti už žodžiu sudėliotą mintį...ir tokiu būdu - praturtintą suvokimą.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-01-03 10:50:25
esat didis poetas, gerbiamas Pranai, nuostabu