Realybė

Nuklojau žemę rožėm,
Sau išpuošiau takus,
Švari kaip lino drobė
Aš eisiu šiuo keliu.

Tik šviesios dienos klosis,
Tik šypsenos spindės,
Ir viskas tarsi bočių
Man praeitį minės.

Nubudusi gailėjau
Ir bočių ir žiedų,
Realybė tarsi vaisiai
Ne viskas vien saldu.
Gydanti ašarėlė

2011-01-03 00:26:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-01-05 20:55:40

VaIsiai; lInas. Dviejų klaidų tokiam trumpam tekstui per daug.
Nėra pagrindinės idėjos, perpučiamas.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-01-03 22:46:49

tyras ir švelnus, tik pati pabaiga truputį neskamba

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-01-03 15:28:39

sklandus eiliukas, na pabaigoje išsiderino, bet... galima rast variantą kitą, ar ne? ;)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2011-01-03 14:53:21

mažiau rimo reikia
daugiau minties

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-01-03 01:16:40

Viskas taip čiki, taip čiki, o priešpaskutinė eilutė pagal metrą iškrenta :( Bet visumoje gerai.

Anonimas

Sukurta: 2011-01-03 00:48:23

Nevaikščiok šiuo keliu. Saugokis pritariančių: arba meluoja, arba nieko neišmano.