Nuklojau žemę rožėm,
Sau išpuošiau takus,
Švari kaip lino drobė
Aš eisiu šiuo keliu.

Tik šviesios dienos klosis,
Tik šypsenos spindės,
Ir viskas tarsi bočių
Man praeitį minės.

Nubudusi gailėjau
Ir bočių ir žiedų,
Realybė tarsi vaisiai
Ne viskas vien saldu.