Voratinklių gijomis išvedžioti veidai,
Bejausmiai, kutenami trapiom smilgom.
Prakiurusioje kišenėje užsiliko gyvybė,
Sodinti ąžuolą, ar parduoti už duoną...
Malūnai sumals dangų ir tėvo žemes.
Jeigu dar turi tikėjimo, palauk - išeis.
Baikštaus elnio gyvenimą gyvenai,
Prieš duobę riaumojai liūtu: ,,Išleisk!“.
Štai pamesta dėlionės paskutinė detalė.
Bandydamas ją praryt, nepakeisi likimo.
Pagaliau prašvitus dangui, pakeliam akis,
Prasideda tavo gyvenimo purvo kruša.
Nulaužtas ąžuolas užgriuvo ant rankų.
Išsidrožk gyvenimo kryžių, tampyk paskui.
Ieškok pagalbos, suradęs krisk ant kelių,
Stokis, eik, išlik ir žibėk. Džiaugsmo ašaroj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 21:29:23
Jėgos tikrai turite, ir ji matoma.
Man norėtųsi ryškesnės linijos, ašies, už kurios laikosi visas tekstas.
Potencijos yra, sėkmės ir toliau!
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 20:59:22
puikuma
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-12-19 18:43:48
gilus kūrinys. puikiai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-19 18:35:16
Sudėtingą temą gvildeni,o ir ryžtas didelis...Stipru.
Vartotojas (-a): Eile Tyla
Sukurta: 2010-12-19 18:29:21
Dėkui už nuomones.
Man taip pat malonu:)
Anonimas
Sukurta: 2010-12-19 17:24:44
Kaip gali būti kažkas per sunku,- juk tai mintys Žmogaus! ir joms nereikia išteisinimo, gyvenimas šiais laikais kitoks, vaikai mūsų kitokie (jaunuoliai :) ).... Man labai patiko, autore, malonu susipažinti :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-12-19 15:36:29
kaip moksleivio perdaug sunki tema...Ir sudėtinga.