Santrauka:
Renku žvaigždes iš tų pačių akių...
Gal jau nevaikščiosiu keliais,
Kur į nelaisvę priešai ima.
Tyliais, žiemos speiguotais vakarais
Glaustysiuosi atsiminimais,
Kuomet jaunystės tiek,
Kad... Dieve! Dieve!
Ką iš jos darysiu,
Kai po ledais nubėgęs upėmis plaukiu,
Kai po žiema pavasarius išvaikštau
Ir nesvarbu, esi ar ne -
Renku žvaigždes iš tų pačių akių
Ir vis - į svajones! į svajones!
Dangus nublanksta,
Bet užtat, ak! kaip gražu
Ant mano kalno aukštame
Jomis papuoštame
Dvare.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-12-04 22:36:37
och...koks grožis, kai,,Renku žvaigždes iš tų pačių akių " ...ir,, Dangus nublanksta" ... šviesus, mylintis jausmas užliejo beskaitant... toks iš gelmių
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-12-04 19:32:48
giliai širdin įsmigo...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-12-04 17:26:25
Laimingas žmogus, turintis tokį nuostabų svajonių dvarą. Kaip visados - puiku.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-12-04 16:30:45
Atsiminimais pratęsiame savo gyvenimą... Kaip gerai ,kad buvo tokių puikių akimirkų, kad yra ką prisiminti, kas jie neišblėso.Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-12-04 15:08:19
Sako, jog akys su lig metais nesikeičia. Netiesa, jos tampa gilesnės - mažiau žvilgesio, bet jis ryškesnis. Puikiai pakalbėjot.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-04 14:34:09
ant tėvelio aukšto dvaro ...
Anonimas
Sukurta: 2010-12-04 14:25:04
Beribės akys prisnigtos žvaigžių.
MOkėk tik išsirinkt , žmogau,
Tai kas svarbiausia, kas nemiršta
Ir pasisjusi gyvenąs puikiam dvare,
Taikas kad tik svajonėse pastatytame
Anonimas
Sukurta: 2010-12-04 12:50:02
Labai gera skaitant, o juk ir aš tokia svajoklė, ko neturiu, vaizduotėje susikuriu ir iš praeities laimingas akimirkas vis atsitempiu... :) Puikia parašei, Pranuli. Ačiū. Į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-12-04 12:46:35
Man visada iki širdies gelmių paveiki Jūsų kūryba.Toks tikras sielos virpesių ir vaizdinių paveikslas, kad komentaras tik tampa didele padėka, kad gauni peno sielai, skaitant Jūsų eiles.
Anonimas
Sukurta: 2010-12-04 10:47:26
Tyliais, žiemos speiguotais vakarais
Glaustysiuosi atsiminimais
Tai nuostabu - pakartoti gyvenimą