Santrauka:
Kuo nori, tuo save matai
Ir mintys
Tartum vinys – jos rūdija.
Bet argi nuostabu, jei poteriai - taip pat?
Nepoteriauju jau „Sveika Marija“,
Nes dievas man arčiau -
Be tarpininkų vienas kitą regim.
Parodžiau ant krūtines, nešamą kryželį,
Užkeltą grandine per kaklą ir...
Ko ne sūnus Jam? Ko ne Kristus,
Tiek daugel metų, išnešiojęs tai?
Ir šypsomės kartu,
Kad ir pasaulis taip sukurtas -
Kuo nori - tuo save –
(Ir net ne bet su kuo)
Per skaudžia šypseną matai.
Ateina driskis į karaliaus rūmus,
Ir... še! Tą dievą imki,
Tik greičiau išeik!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-30 16:52:50
Taip, ne tik mintys rūdija, bet ir mes patys, ir laikas.Smagu buvo skaityti. Dėkinga.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-30 15:18:09
Toks tiesus ir galingas nuotaikos pliūpsnis. Patiko.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-30 12:35:49
Vertinu protingai mąstančius žmones. Iš tiesų - viskas rūdija.
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-11-30 10:27:43
prašypsdino, nes Jūs sūnus, aš dukra Jam. Labai smagu regėti tokį žmogaus santykį su Tėvu : )
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-30 09:55:42
... visi mes Dievulio valioj atsiradę, visi ...