Ir mintys
Tartum vinys – jos rūdija.
Bet argi nuostabu, jei poteriai - taip pat?
Nepoteriauju jau „Sveika Marija“,
Nes dievas man arčiau -
Be tarpininkų vienas kitą regim.
Parodžiau ant krūtines, nešamą kryželį,
Užkeltą grandine per kaklą ir...
Ko ne sūnus Jam? Ko ne Kristus,
Tiek daugel metų, išnešiojęs tai?
Ir šypsomės kartu,
Kad ir pasaulis taip sukurtas -
Kuo nori -  tuo save –
(Ir net ne bet su kuo)
Per skaudžia šypseną matai.

Ateina driskis į karaliaus rūmus,
Ir... še! Tą dievą imki,
Tik greičiau išeik!