Melodijos atplukdytas prisiminimas
Po pirštais bėga vis klavišai,
Tylios melodijos nieks nenutraukia.
Sena balta suknelė nišoj...
Po dulkių sluoksniu, kol apsivilks princesė, laukia.
Ant pianino švelniai krinta ašaros
Ir primena kaip ant senų sūpuoklių
Supausi kaip princesė pasakoj...
Aplinkui tyliai snyguriuojant.
Balta suknia plazdėjo vėjy,
Basa princesė, tik ašaros ant skruostų priledėję.
Pūga pasakė, ką ji nutylėjo.
Kodėl, pradėjus snigt, princesė neišėjo?
Beliko apsnigtos sūpynės
Šalnų sukaustytoje plynėj
Ir nišoje balta suknelė.
Bet dėl princesės širdį gelia...
saule
2010-11-29 20:00:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-29 23:35:20
jautrus darbas,o dėl kitko- pritariu Deimantei.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-29 20:43:28
Bandai rimuoti, na, patarimas paprastas - stenkis nerimuoti tų pačių kalbos dalių.
Atkreipk dėmesį į vizualinę formą - kad nebūtų taip išsikišusios kitos eilutės.
Atsargiai su klišėmis - jos kerta per visą teksto svorį. - Ašaros-lietus-sniegas-ledai.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-29 20:39:25
Sukurtas pasakiškas vaizdas...... labai labai gražu :) man patiko