Melodijos atplukdytas prisiminimas
Po pirštais bėga vis klavišai,
Tylios melodijos nieks nenutraukia.
Sena balta suknelė nišoj...
Po dulkių sluoksniu, kol apsivilks princesė, laukia.
Ant pianino švelniai krinta ašaros
Ir primena kaip ant senų sūpuoklių
Supausi kaip princesė pasakoj...
Aplinkui tyliai snyguriuojant.
Balta suknia plazdėjo vėjy,
Basa princesė, tik ašaros ant skruostų priledėję.
Pūga pasakė, ką ji nutylėjo.
Kodėl, pradėjus snigt, princesė neišėjo?
Beliko apsnigtos sūpynės
Šalnų sukaustytoje plynėj
Ir nišoje balta suknelė.
Bet dėl princesės širdį gelia...