Jau laukiu snaigės

Oras įmirkęs rūkais ,drėgnumu šaltas,
Per dangų iriasi debesų švino valtys.
Mažyte diena prarieda laiko ratas,
Vis ilgesni naktiniai šešėliai ištys.
Seniai nuplasnojo paskutinis lapas,
Šakoto klevo stiprumą bando šiaurys.
Tuoj pirmoji snaigė tyliai ištars labas,
Suksis verpetais ir man ant delno nukris.
Jos baltumo ilgis rudens murzinas kelias,
Josios šalto bučinio - palaukės berželis.
Pasišiaušęs pušelės spyglys vis žalias
Ir tas tikis , kad pirma snaigė ant jo nukris.
skaimik

2010-11-23 13:40:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-11-23 22:18:11

ir aš laukiu pirmos snaigės - galbūt ji nukris ant manęs? ;)
eilius užbūrė nuoširdumu ir lengvumu, lyg ta pirmoji, pati pačiausia snaigė...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-11-23 15:59:35

Labai neblogas, nors tų snaigių ir nelaukiu.
Aš rašyčiau: Per dangų iriasi debesys - švino valtys...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-11-23 15:56:54

Ir aš laukiu tos pirmos snaigės, vaizdingai pateikta.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-11-23 15:07:17

Aš taip pat laukiu sniego :) labai patiko šis eilėraštis