Oras įmirkęs rūkais ,drėgnumu šaltas,
Per dangų iriasi debesų švino valtys.
Mažyte diena prarieda laiko ratas,
Vis ilgesni naktiniai šešėliai ištys.
Seniai nuplasnojo paskutinis lapas,
Šakoto klevo stiprumą bando šiaurys.
Tuoj pirmoji snaigė tyliai ištars labas,
Suksis verpetais ir man ant delno nukris.
Jos baltumo ilgis rudens murzinas kelias,
Josios šalto bučinio - palaukės berželis.
Pasišiaušęs pušelės spyglys vis žalias
Ir tas tikis , kad pirma snaigė ant jo nukris.